08.10.2008 | 10:32 pm | Viskas apie nieką
Kadangi esu vaikas prie darbo ir nesibaiminu jokių vyriškų ar tai moteriškų darbų, šiandien iškart po pergalingų krepšinio rungtynių (su kuo sveikinu visus krepšinio aistruolius ar tiesiog visus, palaikančius Lietuvos sportininkus) ėmiausi dažytojos vaidmens. Šį savaitgalį vyko dideli darbai nuimant tvorą,o kitą savaitgalį ji bus pakeista nauja. Tuo tarpu tvoros stulpai liko stovėti kaip stovėję, dėl to juos reikėjo patobulinti, pagražinti ir pakeisti spalvą iš kadaise buvusios rudos į žalią. Taigi padedant šauniai asistentei “poliruotojai” Roo! ėmiausi darbo. Ir vat nieko nebūtų mum išėję jeigu ne puikiosios mūsų šaunaus dėdės dažymo pamokėlės. Pasidalinsiu ir su jumis:
1. Gerai nutryt. Supraskit nušveisti paviršių,kad lengviau pasidengtų dažai. ( Roo! darbas)
2. Gerai įtryt. Pagrindinis tikslas ne padengt,o įtryt. Supraskit svarbiausia gerai įtrinti dažus, o ne tiesiog jais padengti paviršių.
Tai štai vadovaudamosios šiomis pamokėlėmis užsilinksminom ir turim jau 9 paruoštus, pagražintus stulpus iš 25. Ryt teks dirbti vienai, kadangi šaunioji asistentė iškeitė darbą į bala žino ką ir išvažiavo į Kauną. 
Comments (4)
07.26.2008 | 11:54 pm | Viskas apie nieką
Jau kai šoviau į sodą tai taip ir prasidėjo vasara ir užsibaigė mano blog’o rašymas. Bet prižadu pasitaisyti ir rašyti daugiau. Ir netingėti!
O vasara tai mano puiki. Kadangi niekur nedirbu tai galiu atostogauti, tūsintis ir ilsėtis apie nieką negalvodama. O tai man patinka, tik bėda,kad mėnesis beliko iki paskutiniųjų metų pradžios, kurios aš labai nelaukiu.
O dabar didžiausią įspūdį palikusios vietos/renginiai:
1. Bardų festivalis “Akacijų alėja”, vykęs liepos 5 dieną Kulautuvoje. Tikrai šaunus renginukas, vykstantis kiekvienais metais. Seniai norėau apsilankyti, tačiau aplinkybės vis būdavo nepalankios, todėl šiemet niekam neleidau sukliudyti man pamatyti šios atrakcijos. Įspūdis labai geras, neskaitant to,kad pradžioje smarkiai lijo ir buvom šlapi nuo kojų ligi ausų.
2. Miestelio, kuriame aš vasaroju šventė su “Biplan” ir Andre. Va čia tai išsitaškėm! Užvedantis koncertas,šokiai pokiai ir..nuotrauka su Maksu! 
3. Zyplių dvare vykstantis meno dirbinių pleneras. Kaip tik šiandien ten ir apsilankėm su visa šeima. Daug daug meno, fone skamba repetuojantys bardai, senovinė aplinka, žodžiu-super! Pasikultūrinom
Visa kita-tiesiog, tūsai, plotai, vakarėliai ir fiestos, nieko ypatingo ir imantraus.
O tokie mano šios, dar nepasibaigusios vasaros atradimai:
1. Ketvirtadienio taškymai su Roo! Tai pamažu tampa tradicija, kad ketvirtadieni aš ir Roo nusiperkam ledų dėžę ar tai kitokį įpakavimą ir juos vienu kartu suvalgom. Ganėtinai įdomu,kiek laiko tai tęsis
2. Mėtiniai ledai. Mmm, skanumas. Buvau ragavusi Anglijoje, labai patiko, tačiau Lietuvoj niekur nebuvau mačius pirkti.
3. Iš naujo atrastas velimas vilna. Užplaukė fantazija ir tiesiog norisi kažką daryti, kurti.
O per ateinantį mėnesį aš dar turiu suspėti:
1. Pabūti prie jūros.
2. Nuvažiuoti į sostinę.
3. Susitikti su labai daug žmonių, kurių jau seniai nemačiau.
4. Pildyti savo blog’ą.
5. Įdegti
6. Pailsėti ir pasidžiaugti laisvomis dienomis.
Tikiuosi viską pavyks įgyvendinti
Comments (2)
06.9.2008 | 5:42 pm | Viskas apie nieką
Karšta karšta karšta! Neįmanoma nieko rimto daryt, neįmanoma! Viskas, the last week mokslu, dar savaitėlė pažintinių ir welcome holiday! Laukiu nesulaukiu, nes kaip ir sakė viena draugė: ” Jau perdegė smegenų kietasis diskas, todėl mokytis jau nebeįmanoma”. O ypač,kai oras už lango tik ir kviečia linksmintis. O juk galima sakyti jau vieni iš paskutiniųjų metų tokių, kur birželio mėnesį nereikia rimtai kažko galvoti ir svarstyti. Kiti metai-egzaminai, stojimai. O kas bus dar vėliau niekas nežino.
Tai ką gi, po dviejų savaičių šoksim į tapkes ir šausim į sodus. Ir ne tik savaitgaliui.
Comments (0)
05.23.2008 | 1:02 pm | Viskas apie nieką
Pasiilgau nerūpestingų dienų,be jokių rūpesčių, galvos sukimų,kas padaryta,o kas ne. O va pasirodo,jog dar iki birželio vidurio teks mokytis. Bet tiesą pasakius, nelabai suprantu aš tokio mokyklos apsisprendimo. Jau net ir gegužės pabaigoj ne mokslai galvoj būna, o dar prasideda dvyliktokų egzaminai,pamokos sutrumpintos, vyksta po pietų arba jų išvis nėra. Mokytojai laksto pirmyn atgal,nežinodami kas kur ir kaip. O visi kiti likę stumia laiką sėdėdami klasėje ir nieko naudingo neveikdami. Ir kokio velnio kultūrinės pažintinės dienos organizuojamos vidury mokslo metų? Juk viskas būdavo labai ok, kai gegužės 31 pabaigiami mokslai, o tada dar 10 ar 15 dienų yra skiriamos kultūrinei, meninei,pažintinei veiklai. Mano nuomone,dabartinė tvarka yra visiškas absurdas. Ir ačiū Dievui,jog man tai paskutiniai metai. Nors… meluoju,nesidžiaugiu jog liko tik vieni metai mokykloj. Liūdesys aplanko,matant dabartinius dvyliktokus paskutinio skambučio šventėje. Jei liūdžiu jau dabar, tai kas bus kitais metais? Ašarų upės tekės.
O fone skamba: Imogen Heap - hide & seek. Paklausykit, gražu.
Comments (0)
04.8.2008 | 11:10 pm | Viskas apie nieką
Šią savaitę mano mokykloje yra paskelbta akcija “Savaitė be namų darbų”. Ogi geras galvoju, kaip smagu, po pamokų nereikės galvoti apie tai, ką dar reikia paruošti,pasimokinti ir t.t. ir galėsiu sau ramiausiai leisti laisvalaikį be jokio galvos kvaršinimo. Bet kurgi tau…bent jau kol kas tai ši savaitė man viena iš tų, kuomet daugiausiai reikia mokintis po pamokų, namuose. Mokytojų pasiteisinimas: “Nespėjot klasėj, pabaigsit namie”. Aišku, kai klasėj užduoda darbą kartu ir su namų darbais tai kur tu paprastas moksleivis spėsi viską atlikti. Ech..papiktinta esu,labai.
Comments (0)
04.3.2008 | 10:16 pm | Viskas apie nieką
Na ką, atėjo pavasaris, užsireikė veiklos. Nusprendžiau šokti. Hip hop/streetdance. Jau gana senokai mąsčiau apie šią galimybę,tačiau vis atsirasdavo visokių kliūčių. Tačiau pažiūrėjus “Step up 2″ tariau sau, jog viskas, reikia ryžtis ir keliauti į šokių studiją. Na taip ir padariau. Vakar įvyko pirmoji treniruotė. Patiko! Super tikrai,tiek vidinės energijos suteikia tas šokis,kad net pati nusistebėjau. Galvojau, jog būsiu leisgyvė po treniruotės, bet anaiptol taip nebuvo.
O šokti galėčiau pasakyti, kad tikrai sunku. Stebint iš šalies atrodo daug lengviau. Tačiau jei yra didelis pasiryžimas viskas yra įmanoma. O pasiryžimas pas mane dar kol kas yra tikrai didelis,todėl šiandien keliavau į antrąją treniruotę. Nors ryte jaučiausi truputį sulaužyta,tačiau vėl pradėjus šokti šį jausmą paprasčiausiai užmiršau.
Manau, jog rytoj nejausiu nei rankyčių nei kojyčių,tačiau tai man nemaišo ir užsispyrimo nemažina.
Comments (0)
03.15.2008 | 4:45 pm | Viskas apie nieką
Vadovaujuosi taisykle: “Nerašyk to,dėl ko paskui gailėtumeis.” arba “Nerašyk to,kas net tavęs paties nesudomina”. Va būtent tai viena iš priežasčių, kodėl vis rečiau čia parašau. Norisi parašyti kažką tokio, kas sudomintų ir kitus.
Jau pora savaičių planuoju pasidalinti savo įspūdžiais po profesoriaus Jono Ragaišio apsilankymo mano mokykloj. Bet apie viską nuo pradžių…Dabar vyksta projektas “Drąsinkime ateitį”, kurio tikslas yra pakviesti i savo mokyklą žmones,kurie yra ją pabaigę, kad padrąsintų ir įkvėptų jaunąją kartą pasitikėti savimi. Taip vieną dieną buvo suorganizuotas mano klasės susitikimas su Jonu Ragaišiu. Kadangi jau per pokalbį telefonu buvo galima suprasti, kad šis žmogus tikrai neeilinė asmenybė, su tikrai subtiliu humoro jausmu, šio susitikimo truputį bijojau. Tačiau tik pradėjęs šnekėti jis mane labai sudomino ir dingo visa baimė. Šiam susitikimui buvo skirta viena pamoka, t.y. 45minutės, tačiau net ir po skambučio visi sėdėjo ir klausėsi išempę ausis. (Mano klasei tai tikrai LABAI nebūdinga). O visgi tai nebuvo eilinė paskaita apie sėkmės istorija ar dar ką. Tai buvo nuoširdus pokalbis, paliečiant įvairias temas. Ech..Super! Dar iki dabar puikiausiai viską prisimenu. Vadinasi tikrai palietė dalelę širdies.
O štai J.Ragaišio keturios taisyklės, kurios visos paskaitos metu buvo daug kartų paminėtos ir kurios dabar puikuojais didžiosiomis raidėmis užrašytos mano chemijos sąsiuvinyje (J.Ragaišis skatino visus jas užsirašyti):
1) Life is the outcome of the accidental meetings.
2) Quality is never accidental.
3) He could take it.
4) I need to be needed. Who doesn’t?
Comments (0)
02.18.2008 | 10:16 pm | Viskas apie nieką
Laisvojo pirmadienio pavakare skaitinėdama mintys.lt atradau štai tokią “istoriją“. Ir ji privertė mane labai susimąstyti. Klausimas, ką aš nuveikiau per pralėkusią valandą,mane kankina gana dažnai, tačiau šis mano perskaitytas įrašas dar labiau paskatino mano apmąstymus. Kaip bevertiškai kartais žmonės leidžia savo laisvalaikį,tiesiog nieko neveikdami, “stumdami” laiką. O taip norėtusi nuveikti kažką naudingo,kažką tokio,kas viduje leistų didžiuotis savimi.
O kaip tyčia paskutines penkias dienas sirgau, į lauką išeiti negalėjau, todėl mano laiko leidimas tapo dar labiau bevertis. Kompiuteris ir televizorius. Gerai, kad dar yra knygos, kurios neleidžia viso laiko atimti tiem dviem išradimam. Beje, biški ne į temą (kaip blondinės iš tv pasakytų) skaitau “Altorių šešėly”. Pradžioje galvojau, kas čia per nuobodybė, tačiau vėliau įtraukė. Bet manau, jog šiai knygai reikia tiesiog pribręsti. Galbūt po kelerių metų man knygos pradžia pasirodys daug įdomesnė nei dabar.
Kad laiko neleisčiau veltui, nuo 2008 pradžios sau pasižadėjau sportuoti. Na ką, pradėjau aną savaitę, bet ir tai didžiuojuos, kad visgi susikaupiau. Deja,tai truko tik vieną dieną, nes kažkoks blogietis virusas mane užpuolęs buvo. Bet ryt ir toliau tęsėsiu pažadą sau.
O laikrodį,garsiai mušantį valandas, turiu ir aš. Jis man,kaip ir tam išminčiui primins, kad nešvaistyčiau savo laiko veltui.
Comments (1)
02.10.2008 | 8:08 pm | Viskas apie nieką
Na štai, įdedu dar kelis darbelius pagamintus iš vilnos. Užsivedžiau kažkaip, smagu vis kažką pasidaryti.
Comments (0)
02.2.2008 | 5:48 pm | Mano savitas pasaulėlis
Ankstus kėlimasis ryte tikrai gali išvaryti iš proto. Šiandien vietoj to, kad sau ramiai miegočiau ir devintą sapną sapnuočiau, pusę septynių ryto prabudau ir puoliau iš lovos, manydama jog yra darbo diena. Tik po poros minučių susivokiau, jog visgi šiandien yra šeštadienis (o kad būčiau šimtu procentų tikra net pažiūrėjau mobilaus telefono kalendoriuje) ir galiu toliau ramiai miegoti. Košmarėlis.
O ir šiaip visą savaitę vis pramiegu laiką, kuomet atsikelti turiu. Ir dar ne bet kaip, o išjungus žadintuvą mobiliam telefone, su juo rankose vėl nulūžtu.
Comments (0)
« Previous Entries
