Nykštukes Paslaptys

Linksmybės prasidėjo.

Vakar laikiau lietuvių kalbos įskaitą, antradienį laukia vokiečių. O kaip greitai prabėgo tas laikas, nesitikėjau. Atrodo ką tik buvo ta rugsėjo pirmoji, kątik atsipūtus žingsniavau į pirmas pamokas, negalvodama nei apie geresnius pažymius, nei juo labiau apie artėjančius egzaminus. O dabar..ir viskas prasidėjo jau nuo Sprach diplomo, kurį laikyti pradėjau jau nuo gruodžio pradžios. Išlaikiau, ačiū Dievui, o tai teikia vilčių.

Praėjo šimtadienis. Laukia paskutinis skambutis. O kas tada? Egzaminai, išleistuvės ir sudie mokykla! Trenkta aš truputį,kad jos baigti nelabai noriu,bet gera man čia,kad ir kiek skundžiuos.

O visgi..Platūs mėlyni koridoriai, mažoji sporto salė, matematikos kabineto nieko neveikiantis, ir mokytojos nelabai mėgstamas draugų kampelis, auklytės kabinetas, kuriame amžinai šalta. Ir teisingai draugas šiandien pasakė: “Kaip šeima. O universitete tampi individualybe.” Žinoma, nesakau,kad universitete blogas gyvenimas. Atvirkščiai, turiu namie puikų pavyzdį kaip šauniai gyventi besimokant universitete. Bet kol kas tai viskas nauja, nepažįstama, neatrasta.

Ech, na bet pirma reik antriem metam nepasilikti :D, o tada jau apie universitetus šnekėti.

P.S. Žinau, gėda tiek laiko nerašyti, bet visgi dvylikta klasė daro savo. O ir tingulys, nemeluosiu, mane aplankyti mėgsta. Kol kas nežadu nieko

Užsiprikolinom su Roo! vieną naktį ir mano ilgą pravardžių sąrašą (jų net 20!) papildė dar viena! Nykštukė! Taigi nuo šiol iš “Savito pasaulio” keliaujam tiesiai į “Nykštukės paslaptis”!

Atostogauju. Pagaliau! Žinot,paskutiniai metai mokykloje tikrai vargina. Tenka keisti įpročius, mąstymo pobūdį,atsakomybės jausmą. Pamažu supranti,jog tai jau ne vaikų žaidimai,o rimtas žingsnis į tolimesnį gyvenimą. Ir nuo to,kaip elgsiuos dabar,priklausys dalis mano ateities.

Šios atostogos matyt vienos iš lengviausių,nes paskui kuo toliau tuo daugiau reikės dirbti. Nesinori galvoti apie tai,bet tokios mintys vis dažniau lenda į galvą. Tačiau nors ir mokausi tikrai daug, randu laiko pasidžiaugti esamu gyvenimu. Pabraidyti po nukritusius lapus,pajausti rudens gaivą, lietaus lašus ant veido. Kaip ir kievieną rudenį šiais dalykais nesidžiaugti negaliu,nes jie suteikia savotiškos energijos,įkvėpimo daryti kažką toliau. Kaip žiemą-pirmasis sniegas ar baisios pūgos, pavasarį-besiskleidžiančių žiedų kvapas ir šiltas lietus, vasarą-katinanti saulutė, taip ir rudenį yra kažkas,kas suteikia laimės jausmą. Vaikiška ir naivu,bet tikra.

Na štai,jau dvi savaitės kaip vasara pasibaigus. Na ir spėkit,kiek aš pažadų sau išpildžiau? Realiai du! Trečią tik iš dalies. Susitikau su senai matytais žmonėmis ir taip pat gerai pailsėjau likusias vasaros dienas. 

 Na, o dabar jau dvi savaitės,kaip aš abiturientė.  Na ką, pradžia mokslo metų tikrai nieko lengvo nežadanti. Šeštadienio rytą tris(!) valandas prasedėjau pas matematikos mokytoją,galva sprogsta nuo istorijos,o dar nelemtas peršalimas užpuolė. Ir kol kas dar tik svajoju nulėkti į treniruotes,nes normaliai neįsivažiavau į tą mokslo ritmą. Bet niekis, kitą mėnesį jau trinsiu šokių parketą. Tikiuosi.

Ir pasigirsiu dar. Ogi jau daugiau nei savaitė,kaip aš pilnametė! Dėkui visiems už šiltus sveikinimus, gražius žodžius ir nepakartojamą gimtadienio dieną. Ačiū Roo! už mum, ir tik mum suprantamus dalykus.  Na o jausmas būti pilanamete ganėtinai savotiškas, bent jau man. Viskas leistina, be jokių suvaržymų ar draudimų. Atrodo,kad jau tokio amžiaus pakankamai suaugęs turėtum būti, bet juk kartais taip norisi pakvailioti. O man norisi ne kartais, o labai dažnai, dėl to aš tikrai nesiruošiu atsisakyti kvailionių vien dėl to,kad amžius kitas. O kita vertus,kas tas 18? Tik nuo pačio žmogaus priklauso,kaip jis elgis tokių metų. Šėlios,kvailios ar vaidins perdėtai suaugusį,nors viduje norėsis padaryti kažką vaikiško.

Tai ką,dar nė 23 valandos nėra, tačiau bėganti nosis ir žinojimas,kad ryt anksti keltis,neleidžia per ilgai užsisedėti. Labanakt.

Kadangi esu vaikas prie darbo ir nesibaiminu jokių vyriškų ar tai moteriškų darbų, šiandien iškart po pergalingų krepšinio rungtynių (su kuo sveikinu visus krepšinio aistruolius ar tiesiog visus, palaikančius Lietuvos sportininkus) ėmiausi dažytojos vaidmens. Šį savaitgalį vyko dideli darbai nuimant tvorą,o kitą savaitgalį ji bus pakeista nauja. Tuo tarpu tvoros stulpai liko stovėti kaip stovėję, dėl to juos reikėjo patobulinti, pagražinti ir pakeisti spalvą iš kadaise buvusios rudos į žalią. Taigi padedant šauniai asistentei “poliruotojai” Roo! ėmiausi darbo. Ir vat nieko nebūtų mum išėję jeigu ne puikiosios mūsų šaunaus dėdės dažymo pamokėlės. Pasidalinsiu ir su jumis:

1. Gerai nutryt. Supraskit nušveisti paviršių,kad lengviau pasidengtų dažai. ( Roo! darbas)

2. Gerai įtryt. Pagrindinis tikslas ne padengt,o įtryt. Supraskit svarbiausia gerai įtrinti dažus, o ne tiesiog jais padengti paviršių.

Tai štai vadovaudamosios šiomis pamokėlėmis užsilinksminom ir turim jau 9 paruoštus, pagražintus stulpus iš 25. Ryt teks dirbti vienai, kadangi šaunioji asistentė iškeitė darbą į bala žino ką ir išvažiavo į Kauną.

Jau kai šoviau į sodą tai taip ir prasidėjo vasara ir užsibaigė mano blog’o rašymas. Bet prižadu pasitaisyti ir rašyti daugiau. Ir netingėti!

O vasara tai mano puiki. Kadangi niekur nedirbu tai galiu atostogauti, tūsintis ir ilsėtis apie nieką negalvodama. O tai man patinka, tik bėda,kad mėnesis beliko iki paskutiniųjų metų pradžios, kurios aš labai nelaukiu.

O dabar didžiausią įspūdį palikusios vietos/renginiai:

1. Bardų festivalis “Akacijų alėja”, vykęs liepos 5 dieną Kulautuvoje. Tikrai šaunus renginukas, vykstantis kiekvienais metais. Seniai norėau apsilankyti, tačiau aplinkybės vis būdavo nepalankios, todėl šiemet niekam neleidau sukliudyti man pamatyti šios atrakcijos. Įspūdis labai geras, neskaitant to,kad pradžioje smarkiai lijo ir buvom šlapi nuo kojų ligi ausų.

2. Miestelio, kuriame aš vasaroju šventė su “Biplan” ir Andre. Va čia tai išsitaškėm! Užvedantis koncertas,šokiai pokiai ir..nuotrauka su Maksu!

3. Zyplių dvare vykstantis meno dirbinių pleneras. Kaip tik šiandien ten ir apsilankėm su visa šeima. Daug daug meno, fone skamba repetuojantys bardai, senovinė aplinka, žodžiu-super! Pasikultūrinom

Visa kita-tiesiog, tūsai, plotai, vakarėliai ir fiestos, nieko ypatingo ir imantraus.

O tokie mano šios, dar nepasibaigusios vasaros atradimai:

1. Ketvirtadienio taškymai su Roo! Tai pamažu tampa tradicija, kad ketvirtadieni aš ir Roo nusiperkam ledų dėžę ar tai kitokį įpakavimą ir juos vienu kartu suvalgom. Ganėtinai įdomu,kiek laiko tai tęsis

2. Mėtiniai ledai. Mmm, skanumas. Buvau ragavusi Anglijoje, labai patiko, tačiau Lietuvoj niekur nebuvau mačius pirkti. 

3. Iš naujo atrastas velimas vilna. Užplaukė fantazija ir tiesiog norisi kažką daryti, kurti.

O per ateinantį mėnesį aš dar turiu suspėti:

1. Pabūti prie jūros.

2. Nuvažiuoti į sostinę.

3. Susitikti su labai daug žmonių, kurių jau seniai nemačiau.

4. Pildyti savo blog’ą.

5. Įdegti

6. Pailsėti ir pasidžiaugti laisvomis dienomis.

Tikiuosi viską pavyks įgyvendinti

Karšta karšta karšta! Neįmanoma nieko rimto daryt, neįmanoma! Viskas, the last week mokslu, dar savaitėlė pažintinių ir welcome holiday! Laukiu nesulaukiu, nes kaip ir sakė viena draugė: ” Jau perdegė smegenų kietasis diskas, todėl mokytis jau nebeįmanoma”. O ypač,kai oras už lango tik ir kviečia linksmintis. O juk galima sakyti jau vieni iš paskutiniųjų metų tokių, kur birželio mėnesį nereikia rimtai kažko galvoti ir svarstyti. Kiti metai-egzaminai, stojimai. O kas bus dar vėliau niekas nežino.

Tai ką gi, po dviejų savaičių šoksim į tapkes ir šausim į sodus. Ir ne tik savaitgaliui.